Toli nuo į politiką orientuotos sostinės Abu Dabio ir nuo karštligiškos verslo atmosferos apimto Dubajaus, šalies pietinėje dalyje – Fudžeiroje – puoselėjamos senos tradicijos. Viena jų – Arabiškos bulių kautynės, kuriose nėra nei matadorų, nei trofėjų.
Šios kautynės neturi nieko bendro su krauju persmelktomis ispanų ar portugalų koridomis. Čia ne žmogus kaunasi su buliumi, o buliai, tarsi sumo imtynininkai, galinėjasi vieni su kitais. Kautynės organizuojamos tik dėl azarto ir bulių savininko noro pasipuikuoti savo augintiniais.
Kiekvieną penktadienį, išskyrus Ramadano mėnesį, laukymėje, besidriekiančioje lygiagrečiai Fudžeiros pėsčiųjų pakrantės, vyksta Arabiškos bulių kautynės. Buliai atvežami specialiais sunkvežimiais iš tolimiausių šalies kampelių.
Penktą valandą vakaro pirmoji bulių pora įvedama į dvigubu aptvaru aptvertą kautynių lauką. Buliai suremia ragus ir garsiai šnopuoja, stengdamiesi įveikti savo priešininką. Raundas trunka iki 2 minučių.
Laimi tas bulius, kuris įstengia savo varžovą atbulą nustumti kiek įmanoma toliau. Tačiau teisėjo švilpukas čia nieko nereiškia. Kai paskelbiama raundo pabaiga, buliai turi būti išskirti. Šiai užduočiai įvykdyti paprastai reikia tuzino vyrų pagalbos, kurie sėdi kautynių lauko aptvare. Kautynių metu komentatorius nediskutuoja apie tai, ar bulius geras, ar ne. Laimi stipriausias.
Būna ir netikėtų dalykų, kai vienas iš bulių nenorėdamas kautis, pasileidžia bėgti nuo savo priešininko ir metasi į sėdinčiųjų aptvare bulių savininkų būrį. Toks buliaus elgesys padaro didelę gėdą jo savininkui.
Brahma jaučiai, kurie į šiuos kraštus atkeliavo iš Pakistano, iš kitų jaučių išsiskiria kupra. Jie yra populiariausi šalyje: tvirti, judrūs ir svarbiausia ištvermingi pusiasalio alinančiam vasaros karščiui.
Arabiškas bulių kautynes stebėti labai mėgsta tiek vietiniai gyventojai, tiek emigrantai iš Indijos ar Pakistano, ko negalima pasakyti apie europiečius. Kautynių aptvare sėdintys žiūrovai gali būti įvertinti kaip labai drąsūs. Tačiau vietiniai tvirtina, kad tai yra bulių šeimininkai. Nenuostabu, kad nebijo – juk jie puikiai pažįsta savo augintinius.
Bulių kautynių tradicija atkeliavo su portugalais, kurie šią teritoriją valdė XVI – XVII a. Kiek pakitusi ji tapo viena svarbiausių regiono tradicijų, perduodama iš kartos į kartą.
Šeicho Zaido Didžioji mečetė yra bene įspūdingiausias religinis ir kraštovaizdžio objektas Abu Dabyje. Be jokių abejonių, tai ir įsimintiniausias architektūros perlas ne tik šiandieniniuose Emyratuose, bet ir visame pasaulyje, kurio statybos iniciatorius - jo didenybė šeichas Zaidas Ben Sultanas Al Nahajenas, modernios jaunos valstybės krikštatėvis.
Mečetės statybos planavimas prasidėjo 1980 m. Ilgą laiką buvo ieškoma tinkamos vietos. 10 metų vyko projektavimo darbai. Kertinis mečetės akmuo iškilmingai padėtas 1990 m.
Didžiosio mečetės koncepcija - per architektus, menininkus ir statybos medžiagas (kurios atkeliavo iš Italijos, Vokietijos, Maroko, Italijos, Turkijos, Irano, Kinijos, Graikijos ir JAE) suvienyti visą pasaulį. Daugiau nei 3 000 darbininkų iš 38 gerai žinomų pasaulio statybos kompanijų dirbo statant šį statinį. Kiekvienas atvykęs į Mečetę ras tai, kas būdinga jo šaliai ar regionui.
Pirminis Didžiosios mečetės dizainas yra marokietiškas, tačiau jame persipina ir kitų šalių tradicijos, kap kad eksterjero sienos, kokios būdingos Turkijai. Pasirinktos tik natūralios medžiagos: marmuras, akmuo, auksas, pusiau brangūs akmenys, krištolas ir keramika.
22 412 kv.m Mečetė prilygsta maždaug penkiems futbolo stadionams ir gali sutalpinti 40 960 maldininkų - 7 126 pagrindinėje maldos salėje, 1 960 atviroje maldos salėje, 980 moterų dalyje, 22 729 kieme, 682 hole prie pagrindinės maldos salės ir 784 įėjime į pagrindinę maldos salę.
Didžiąją mečetę puošia 82 marokietiško stiliaus balto marmuro kupolai. Pagrindinio kupolo diametras 32,8 m, kurio aukštis - 70 m, žiūrint iš vidaus ir 85 m, iš išorės. Remiantis Turkijos islamo istorijos ir kultūros tyrimo centro duomenimis - tai pats didžiausias tokio tipo kupolas. Mečetę taip pat puošia 107 m aukščio minaretai.
Mečetę supa maždaug 1 000 kolonų. Joms plakiruoti prireikė 20 000 marmurinių plokštelių, inkrustuotų pusiau brangiais akmenimis, tokiais, kaip lazuritas, raudonasis agatas, ametistas, abalonės kriauklės ir perlamutras. 96 apvalios interjero kolonos yra inkrustuotos perlamutru.
28 skirtingos marmuro rūšys panaudotos Mečetės statyboje:
- Sivec iš Graikijos ir Makedonijos (išorės plakiravimui, viso - 115 119 kv. m.)
- Lasa iš Italijos (interjere)
- Makrana iš Indijos (priestatuose ir biuruose)
- Aquabiana ir Biano iš Italijos
- Rytų baltasis ir Ming žaliasis iš Kinijos
Didingos Mečetės atvaizdas atsispindi tamsiomis plytelėmis išklotuose baseinuose, kurių bendras plotas - 7 874 kv. m. Gėlių motyvai ir mozaika pagyvina 17 000 kv. m. kiemo grindinį, kurio pagrindą sudaro marmuras iš Graikijos.
Ne mažiau įspūdingas ir mečetės interjeras. Maldininkus pasitinka Italijos balto marmuro sienos išpuoštos inkrustuotais gėlių raštais ir auksuoto stiklo mozaikomis, kurios subtiliausios yra vakarinėje sienoje. Pagrindinės Mečetės stiklinės durys yra 12,2 m aukščio, 7 m pločio ir sveria 2,2 t.
Mečetėje įkomponuota 80 Izniko keramikos plytelių, kurios buvo itin populiarias XVI a. ir plačiai naudojamos puošiant Stambulo imperinius ir religinius statinius. Tradicinių keramikinių rankų darbo plytelių dizaino autorius - kaligrafas Otmanas Agha.
Pagrindinę maldos salę puošia įspūdingi didžiausi pasaulyje šviestuvai. Centrinio kupolo šviestuvas yra 10 m diametro, 15 m aukščio ir sveria 9 t. Septyni mečetės paauksuoti šviestuvai, kurie buvo sukurti Vokietijoje, yra dekoruoti tūkstančiais Svarovskio kristalų iš Austrijos ir stiklu iš Italijos. Mečetės statytojams jie kainavo per 30 mln. AED (apie 21 300 000 Lt).
Pagrindinę salę, kurios plotas 5 627 kv. m., dengia didžiausias rankomis rištas kilimas pasaulyje. Pagal iraniečio dizainerio Ali Khaliqi sukurtą eskizą 1 200 amatininkų mažame kaimelyje netoli Mašhedo, Iranas, regione plačiai išgarsėjusiame kilimų meistrais, beveik 2 metus rankomis rišo šį kilimą. Jis buvo toks didelis, kad į Abu Dabį kilimas buvo atgabentas dalimis. Amatininkai iš Irano buvo atskraidinti į Mečetę ir paklotą kilimą sujungė į vientisą jau vietoje, sveriantį per 35 t. Iš 2 268 000 mazgų surištas kilimas įvertintas30 mln. AED (apie 21 300 000 Lt).
Kiblos (arab. krypies) siena (atgręžta į šventąjį Mekos miestą) yra 23 m aukščio ir 50 m pločio. Jos subtilus dekoras netrikdo maldininkų susikaupimo. Auksuoto stiklo mozaikos technika panaudota išskiriant Mihrabą (arkos formos niša, žyminti Kiblos sieną), virš kurios yra 99 garsaus JAE kaligrafo Mohamedo Mandi įrašai. Jie įvardina Alaho savybes (vardus). Mečetėje iš viso galima pamatyti tris skirtingus kaligrafijos stilius - nastali‘k (Irano), thuluth ir kufik, kuriuos atliko Mohamedas Mandi (JAE), Farukas Hadadas (Sirija) ir Mohamedas Alam (Jordanija).
